Metodinių darbų bazė
Peržiūra pagal: Mokomuosius dalykus, Klases, Žanrą, Pavadinimą, Instituciją, Autorių.
Paieška
Instrukcija
Informacinių technologijų panaudojimas ugdymo procese

+Daiva Gaidamavičienė (2002); Lietuvių k.;

Darbo anotacija: I. Lietuvių kalbos dėstymo didaktinės nuostatos

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (projekte) nurodoma, kad mokytojas “turėtų naudotis teise laisvai derinti kalbos ugdymo didaktines nuostatas <…>.” Todėl dėstydama temą, atsižvelgdama į tikslus, moksleivių amžių ir sugebėjimus, remiuosi viena ar keliomis didaktinėmis nuostatomis.
Komunikacinės nuostatos esmė – leisti moksleiviams kuo daugiau kalbėti pamokoje, atkreipti jų dėmesį į leksines, morfologines, sintaksines, fonetines, stilistines kalbos vartojimo ypatybes, jos specifikos atskleidimą. Kiekviena grožinio ar negrožinio teksto analizės pamoka – bendravimo, argumentuoto kalbėjimo galimybė. Moksleiviui, dėstančiam savo nuomonę, nuolat akcentuoju stilistinės sinonimikos galimybes, kalbos kultūros klaidas, stiliaus aiškumo, tikslumo ir glaustumo pažeidimus. Rengdama teminius planus, remiuosi sistemine nuostata - akcentuoti tuos sistemos reiškinius, kurie reikalingi tų mokslo metų kūrybiniams darbams ar komunikacijai, kalbos sandaros dalykų mokyti praktiškai. Todėl teminiuose planuose daugiau dėmesio skiriu praktiniam moksleivių darbui: pratyboms, kūrybiniams darbams, projektams. Per ortogramų ir punktogramų aiškinimo pratybas pastebėjau, kad yra moksleivių, kurie visiškai negali paaiškinti, kodėl parašė vienokį ar kitokį skyrybos ženklą ar raidę. Anot jų, iš intuicijos. Šis reiškinys vertintinas teigiamai. Todėl remdamasi intuicijos, arba kalbos jausmo, nuostata organizuoju perskaitytų grožinės literatūros knygų reklamos/antireklamos, tekstų analizės stilistikos ir kalbos kultūros aspektu, oratorinių kalbų garso įrašų klausymo ir analizės ir kt. pamokas. Kalbos kultūros pamokose didelis dėmesį skiriu lietuvių kalbos ir slavų ar germanų kalbų ryšiui. Daugelis literatūros tekstų aptariami etninės kultūros ar etikos aspektu, keliami probleminiai filosofiniai klausimai, mėginama surasti aptariamo kalbos ar literatūros reiškinio vietą literatūros ir kalbos istorijoje. Tokiu būdu realizuojamos istorinė ir integracinė nuostatos. Siekdama efektyvaus mokymosi, teigiamo mikroklimato pamokoje, vaiko, kaip asmenybės, augimo, mokymą(si) diferencijuoju. Tarkime, kontrolinio darbo metu moksleiviai gali rinkti užduotis pagal savo gebėjimus. Žinoma, jie informuojami apie kiekvienos užduoties “svorį” ir galimą maksimalų įvertinimą.
Įgyvendinti minėtas didaktines nuostatas padeda informacinės technologijos, nes abu dalykus jungia bendra komunikacija, jos organizavimas ir analizė. Informacinės technologijos lietuvių kalbos pamokose gali būti panaudojamos kaip informacijos šaltinis, informacijos perdavimo ir priėmimo, informacijos tvarkymo priemonės. Panaudojimo galimybės priklauso nuo pasirinktos darbui programos tipo.

TURINYS
II. Specialiųjų kompiuterinių programų panaudojimo galimybės ir pavyzdžiai
1. Demonstravimo programa „PowerPoint“
2. Testavimo programa „TIK“
3. Pratybų programa – elektroninis vadovėlis „Lietuvių kalbos kompiuterinis sąvadas“
4. Elektroninės enciklopedijos „Encarta2002“ panaudojimo galimybės
5. Skaičiuoklės „Excel“ panaudojimas rašybos klaidų apskaitai
III. Kitų informacinių technologijų panaudojimo pavyzdžiai IV. Lietuvių kalbos teminiai planai V. Pagrindinė literatūra ir šaltiniai